\

Nuotr. Pinterest

XVII a. Anglijoje vizitinės kortelės itin išpopuliarėjo ir atlikdavo tam tikrą asmens pristatymo funkciją – ji turėjo informuoti, pristatyti ir palikti nepriekaištingą pirmąjį įspūdį. Tačiau labai panašiu tikslu kortelėmis Kinijoje buvo keičiamasi dar XV amžiuje. Jos būdavo įteikiamos siekiant pranešti apie norą susitikti ar susipažinti, taip pat buvo traktuojamos kaip tam tikra rekomendacija: perskaitę kortelę, įstaigų atstovai spręsdavo ar įsileisti jos savininką vidun.

Pirminę kortelių funkciją nesunku nuspėti ir iš lietuviško jų pavadinimo – anglų kalboje jos vadinamos „verslo kortelėmis” (angl. business cards), o Lietuvoje dar išlaikyta senovinė „vizitavimo” arba „lankymo“ reikšmė. Iš to matyti, kad ir Lietuvoje šios kortelės visų pirma buvo skirtos pranešti apie apsilankymą ar pasiūlyti susitikti, o tik vėliau buvo pritaikytos verslo reikmėms.

Įdomu, kad dabar verslininkų nusavinta vizitinė kortelė kadaise buvo privaloma kiekvienam aukštesniojo luomo gyventojui. Kortelių dalinimas pamažu apaugo daugybe ritualų ir etiketo taisyklių, kurias reikėjo įsiminti, jeigu nenorėjai įžeisti griežtai šiomis normomis besivadovavusių aukštuomenės atstovų. Pavyzdžiui, būtumėte palaikyti labai netaktiškais, jeigu bandytumėte apžiūrėti kitų žmonių paliktas vizitines korteles, kurios dažniausiai būdavo dedamos į indą (kai kuriais atvejais, netgi ant sidabrinės lėkštelės!) namų priimamajame. Jeigu kortelės viršutinis dešinys kampas užlenktas – reiškia, kad savininkas ją atnešė asmeniškai. Jei ji buvo perlenkta pusiau – kortelė skirta keliems arba visiems šeimos nariams.

Tuo tarpu pirkliai ir amatininkai keisdavosi kortelėmis, ant kurių buvo nurodyta, kaip rasti juos miestuose, kur adresai ir namų numeriai dar nebuvo plačiai paplitę ir reikėjo kuo tiksliau nurodyti, kur ieškoti konkretaus žmogaus.

Nors šiais laikais etiketo taisyklės nėra tokios griežtos, tačiau vis dar yra tam tikrų dalykų, į kuriuos vertėtų atsižvelgti dalinant savo vizitines korteles. Ne visada norint palikti puikų pirmąjį įspūdį užtenka nepakartojamo dizaino kortelės, reikia žinoti ir kaip ją įteikti:

1. Niekada nepaduokite savo kortelės kaire ranka.

2. Jeigu vizitines korteles dalinate užsienio šalyje, tekstas privalo būti išverstas į tos šalies kalbą.

3. Nerekomenduojame kortelių nešiotis be dėklo. Kai jas įteikiate, jos turėtų būti puikios būklės.

4. Jokiu būdu nieko nerašykite kitoje kortelės pusėje, šiam tikslui geriau išplėškite lapą iš užrašinės.

Nuotr. Pinterest 

Gali pasirodyti, kad dėl mažo popieriaus gabalėlio neverta taip stengtis, tačiau visi žinome, kad pirmas įspūdis kai kuriais atvejais gali būti lemiamas, todėl siūlome nerizikuoti ir rinktis kokybiškas, profesionalaus dizaino vizitines korteles, atspausdintas ant kokybiško popieriaus. Tradicinė vizitinė kortelė yra 90 mm x 50 mm dydžio, tačiau vis labiau populiarėja kvadratinės kortelės. Žinoma, ypatingos kortelės su iškilia spauda, išpjovimais, padengtos laku ar atspausdintos ant prabangaus popieriaus yra labai mėgstamos kūrybinių profesijų atstovų. Tam yra logiškas paaiškinimas: niekas nenorėtų samdyti dizainerio ar fotografo, klientams dalinančio prasto dizaino vizitines korteles - juk tokiu būdu jis pristato ir save, ir savo paslaugos kokybę. Visiems kitiems siūlytume vadovautis garsaus architekto ir dizainerio Ludwig Mies van der Rohe fraze: „Mažiau yra daugiau” („Less is more”), nes ji teisinga ir kalbant apie vizitinių kortelių dizainą. Svarbiausia – rinktis kokybišką spaudą. Tradicinė, skoninga, elegantiška ir aiški vizitinė kortelė, atspausdinta ant gero popieriaus – visada puikus pasirinkimas, užtikrinantis, kad paliksite nepriekaištingą pirmą įspūdį.